Pasaka 2011-ųjų žiemai

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Nevalyta – kur dairais –
Šiurpias pasakas Kubilius
Seka liaudžiai vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Renovacijos naudas –
Apie baisią dujų kainą,
Kuri pakilo į dausas.

Apie krizę ir akcizus,
Sodrą, išmokas mamų,
Apie vandenį, auksinį
Tą iš Vilniaus vandenų..

Apie trečiąjį paketą,
Apie mokesčius naujus.
Apie turgų ir šešėlį,
Magiškus kasos aparatus.

Kaip bedarbis tinginys
Grįžęs tuščiomis atgal…
Moka sąskaitas už šilumą
Kurių niekaip išmokėt negal! –

O seime nykštukai, sėdi
Skirsto lėšas tarp savų…
Bėga STT per sniegą,
Nesurasdami galų.

Prezidentė gero būdo –
Bet jos partiją pikta …
Paskutinis emigravo.
Tai ir pasaka baigta.

Anekdotai...

– Brangioji, štai jau dešimt metų, kai į klausimą apie tavo amžių aš atsakinėju taip, kaip kažkada susitarėme: “Trisdešimt vieneri metai”. Atleisk, bet man jau nebepatogu.
- Nepatogu? Nesąmonė! Tegu visi žino, kad tu ne iš tų, kurie šiandien sako vieną, o rytoj kitą.

---

– Brunetė, blondinė ir šatenė mokosi trečioje klasėje. Kuri iš jų turi didžiausią biustą?
- Blondinė. Nes jai 18 metų.

---

- Čarli, ar tu pagalvoji, ką darytum, jei tavo pajamos būtų tokios, kaip Rokfelerio?
- Ne, sere. Aš dažnai pagalvoju priešingai.

---

- Čia kaime,- pasakoja fermeris vasarotojui,- rytais žmones žadina gaidys.
- Puiku! Prašom jį užsukti pusei devynių!

---

– Čiukčia, pasakyk tostą…
Čiukčia:
- “Tostą!”

---

- Dabartinė karta niekuo nesiskiria nuo mūsų,— tvirtina vienas prancūzų psichologas.- Jie taip pat auga. Taip pat eina į licėjų. Taip pat surūko savo pirmąją cigaretę. Taip pat išeina iš namų. Taip pat veda. Taip pat gimdo vaikus. Tiktai viską daro nuo kito galo.

---

- Daktare, ar operacija praėjo sėkmingai?
- Koks “daktare”?! Aš – Šventasis Petras!

---

- Daktare, aš daugiau nebegaliu,- sako vyriškis, įėjęs į gydytojo kabinetą.- Aš užmiegu darbe.
- O kur jūs dirbate?
- Dirbu mėsos kombinate.
- Ir jūs užmiegate pjaudamas karves?
- Ne, karvių aš nepjaunu, aš skaičiuoju avis.

---

- Daktare, kaip man gydyti vyrą?
- Madam, jis absoliučiai sveikas.
- Bet vakar jis parbėgo namo ir pradėjo šaukti, kad visi šunys eina gatvėmis su išskleistais skėčiais!
- Madam, ar jūs atsimenate, kokia vakar buvo liūtis?

---

– Daktare, ką jūs pasiūlytumėte man nuo nemigos?
- Išgerkite prieš miegą stiklinę pieno ir suvalgykite sutrintą obuolį.
- Daktare, bet lygiai prieš šešis mėnesius jūs uždraudėte tą obuolį.
- Teisingai, bet užmirštate, kad per tą laiką medicina padarė milžinišką žingsnį į priekį.

Intsrukcija, kaip nuspėti orą pagal šunį

Jei norite sužinoti, koks lauke oras, prieikite prie lango ir pažiūrėkite į savo šunį.
Jei šuo šlapias, lauke lyja.
Jei šuo plaukioja kieme, lauke labai stipri liūtis.
Jei šuo smarkiai pasišiaušęs, pučia stiprus vėjas.
Jei šuo medyje, prašvilpė uraganas.
Jei šuo apsnigtas, lauke sninga.
Jei iš pusnies matosi tik šuns uodega, siaučia audra ir pusto.
Jei šuo guli iškišęs liežuvį ir garuoja, lauke karšta.
Jei šuns pėdsakai baigiasi ties prarajos kraštu — buvo žemės drebėjimas.
Jei šuns nesimato, lauke naktis.
Jei šuns kailis rūksta, o jis pats liedžia iš nasrų kibirkštis, lauke žaibuoja.

Oro spėjimas pagal šunį yra visiškai patikimas ir teisingas. Tik jums visada reikės laikyti savo šunį lauke. Ypač, jei norite laiku sužinoti apie blogą orą

Anekdotai....

Petriukas varto receptų knygą. Po kiek laiko sako mamai:
- Bloga knyga...
- Kodėl?
- Nes viskas prasideda žodžiais - "Paimkite švarų indą..."

-----

Petriukas sako:
- Na, tėveliai, pasiaiškinkit, aš gimiau žiemą, o žiemą nei kopūstai auga, nei gandrai skraido.

-----

Petriukas su sese ginčinasi. Neiškentęs pribėga prie močiutės ir klausia:
- Močiute, o tu gali turėti vaikų?
Ta atsako:
- Nu ne, negaliu anūkeli.
Petriukas atsisuka i sesę ir išdižiai sako:
- Sakiau kad ji patinėlis, o tu netikėjai...

Blondinių anekdotai...

- Aš labai susirūpinusi. Jau vėlu, o mano vyras dar negrįžo iš darbo. Ar tik neįsitaisė meilužės?
- Nereikia iš karto tikėtis blogiausio. Galbūt jį suvažinėjo automobilis!

------

- Aš negaliu eiti į teatrą su vyru. Pirmame tragedijos veiksme jis jau ima ašaroti.
- Ir aš. Manasis pradeda ašaroti, kai einu pirkti bilietų.

------

- Aš neseniai skaičiau,kad iš dešimties santuokų tik viena būna laiminga. Ką jūs apie tai pasakytumėte?
- Nieko. Aš tik trečią kartą ištekėjau.

------

- Aš niekada neabejojau savo žmonos ištikimybe iki to laiko, kol mes nepersikraustėme iš Genujos į Florenciją.
- O kas atsitiko Florencijoje?
- Aš pastebėjau, kad Florencijoje tas pats laiškininkas, kaip ir Genujoje.

------

- Aš noriu, kad deimantai, kuriuos man reikia užsidėti pirmame veiksme, būtų tikri,- sako kaprizinga artistė.
- Gerai, bus tikri,- atsako šypsodamasis direktorius.- Viskas bus tikra: deimantai pirmame veiksme ir nuodai – paskutiniame.

Eilėraštukas - NAUJĖ META

Birutė Lengvinienė 

Vo! Naujėje! Kon Naujėje? Tuokėi patys, kap senėje! 
Vieje ūbau, sning, dreb, nu kavuos pakinkle dreb. 
Kap ė vėsumet pri žvakės vyrs viel prakalbą pasakė. 
Dar ėšgierė, kas galiejė, ė Naujėje prasėdiejė.

Puo pėrmuos vėsė nutėla,kor nulūža, tėn somėga... 
Vo ož naėlguos adynas kažkas kniuoštelie kaimynou, 
Ėr ėš vėsuos kakarėnės ka sokriuoks „Tad so Petrėniem! 
Linkem laimės! Nu vėsum! Ėlgiausių metų, ėlgiausium!" 

Vo ėšgėrdės žuodį „Petros", atsėboda mona latros. 
Ė tumet šonėis balso vėsė staugė „ėlgiausių!" 
Tikta cvinkt, kaimyns užklausė: „Kam ėlgiausių? Tau ėlgiausių?" 
Ėr iškart monajam - plykt! Tas anam ont kopras - strykt! 

Tas, ta aiško, atgaliuos, ė davai, kas kon valiuos! 
Vo, mata, kuokėi Naujėje...Tuokėi patys, kap senėje... 
Vyrą kumparo ėštryniau, ė nudruožiau pas kaimyną

Anekdotai apie gyvūnus...

Dramblys pabandė pabėgti iš zoologijos sodo, bet užstrigo tvoros skylėje. Bandė išsigauti ir šiaip ir anaip, bet niekaip nepavyko. Pro šalį šliaužė gyvatė. Dramblys ir prašo jos: 
- Klausyk, pastumk mane, kad aš išlysčiau? - Paprašė dramblys. 
- Negaliu, rankų neturiu... - Atsakė gyvatė. 
- Tai tada koja pastumk? 
- Kad ir kojų neturiu... 
- Tai ką tu iš viso turi?! - Pasipiktino dramblys. 
- Nežinau... - Tarė gyvatė ir gūžtelėjo pečiais... 




Ėjo kartą ponia pro gyvūnėlių parduotuvę į darbą ir papugą jai užrėkė: 
- Ei, moterie! Tu labai bjauri! 
Ji buvo supykus, tačiau nuėjo savais keliais. Vėliau grįždama atgal į namus vėl ėjo pro tą pačią parduotuvę. Papūga dar kartą užrėkė: 
- Ei, moterie! Tu labai bjauri! 
Dabar ji buvo tikrai įsiutus. Užėjo į parduotuvę ir pasakė, jog ji paduos parduotuvę į teismą ir užmuš paukštį. Parduotuvės savininkas labai atsiprašė ir užtikrino, jog papūga to daugiau nebesakys. 
Kitą dieną ji neramiai vėl ėjo pro parduotuvę, jog išbandytų ją. 
Staiga papūga užrėkė: 
- Ei, moterie! 
- Ką ?! 
- Pati žinai. 




Liūtas pakvietė lapę, kiškį ir vilką į susirinkimą, bei liepė atsinešti po vieną savo patį geriausią ginklą. Ateina lapė ir kiškis ir atsineša: kiškis kulką, lapė automatą, o vilko kaip nėra, taip nėra. Liūtas sako: 
-Pradėkim be jo. Paimkit savo ginklus ir susikiškit į užpakalį. Kiškis paėmė kulką ir susikišo, o lapė kiša, kiša verkia ir juokiasi. Liūtas ir klausia: 
-Kodėl tu juokiesi ir verki tuo pačiu metu? 
-Verkiu, nes skauda, o juokiuosi, nes vilkas tanką atsivaro... 

Anekdotai....

Važiuoja du narkomanai su mašina, sankryžoj pamatė, kaip užsidegė raudonas šviesoforas:
- Žiū geras, ne?
- Aha, veža.
Užsidega geltonas.
- Išvis nerealiai kaifas, matei?
- Nuuu, palaaa… aš ir kaifuoju!
Užsidega žalia.
- Eik tu sau, matei?
- Aš jau išvis skraidau, kaifas!
Vėl užsidega raudona.
- Eee, šitą jau matėm, važiuojam toliau!

-----

Sėdi porelė vakare po alyvų krūmu mėnesienoje.
- Ar matai tą mažą žvaigždelę danguje?
- Aha, matau…
- Ten tu… O ar matai ana didelę žvaigždę?
- Matau…
- Tai va ten aš esu.
Po kurio laiko jis vėl klausia:
- O matai va tas dvi žvaigždes didesnę ir mažesnę viena ant kitos?
Ji viltingai prisiglaudžia arčiau:
- Taip, matau, matau, matau.
- Tai va, ten – aš ant javos!

-----

Vaikinas sako savo mamai:
- Šiandien pas mane ateis 3 merginos, vieną iš jų aš ruošiuos vesti. Tu pasistenk atspėt kurią, gerai?
Po to, kai merginos išėjo, vaikinas ir klausia:
- Na, kaip tu galvoji kuri?
- Viskas aišku, ta, kuri per vidurį sėdėjo.
- Nu nieko sau! O kaip atspėjai?
- Ai, ji jau dabar mane nervina.

-----

Bendra Rusijos – J.A.V. kosminė įgula skrenda virš Rusijos. Amerikiečiai su prietaisais stebi Žemės paviršių. Staiga vienas amerikietis sušunka:
- Klausykit, labai keistas dalykas. Kaskart, kai skrendame virš Rusijos, aš nuolat matau žmones su teleskopais, tūkstančius tokių žmonių. Jūsų tauta labai domisi astronomija?
- Ne, – atsako rusas, – jie tiesiog geria tiesiai iš butelio.

------

Ateina sūnus pas mamą ir klausia:
- Mama, o kas dovanas neša? Kaledų senis?
- Taip, sūnau.
- O kas vaikus atneša? Gandras?
- Na taip, tu teisus.
- O tai kam mes tėtį laikome?

Kubilius prie dangaus vartų

Numirė Kubilius ir beldžiasi į Dangaus vartus.
- Ei, Petrai, atidaryk, įleisk mane.
- Na, Andriuk, tu ne čia pataikei. Į Dangų pateks tik tie, kurie ką nors gero padarė.
- Tai aš daug gero padariau visai Lietuvai.
- Ir ką gi tu gero padarei?
- Aš ką tik numiriau…

Super Automobilis!

Auksinės mintys naujiems metams

1) Darbdavys neprivalo mokėti darbuotojui, nes darbuotojas gali ir po darbo užsidirbt. Nebūtina gi sėdėt namie ir spoksot į televizorių. Tokio daikto darbuotojo namuose nė neturi būt.Darbuotojui gana pavalgyt ir apsirengt. Valgyt – liesai, rengtis – striukai. Tik toks darbuotojas suksis sparčiai.

2) Darbdavys turi turėt teisę mušti darbuotoją. Tik žinodamas, kad bet kada gali gaut į kailį, darbuotojas dirbs mitriai ir kokybiškai.Blogiau dirbančius galima užmušt, o jų vieton priimti kitus. Sumažės nedarbas. Geras darbuotojas džiaugiasi, kai darbdavys jį muša, nes jaučia, koks yra reikalingas. Jei darbdavys muša darbuotoją devynis kartus iš eilės, darbuotojas – devintame danguje, nes supranta, kad yra nepakeičiamas.

3) Yra darbuotojų, dirbančių dėl to, kad Lietuvai būtų geriau. Bet Lietuvoj tokių dar nėra.

4) Kad ir kiek keltum atlyginimus, darbuotojas niekada nepasakys: „Stop! Jau gana! Ką jūs darot?” Tai reiškia, kad darbuotojas nėra sąmoningas. Kažin ar tokiam išvis galima leisti ką nors dirbt.

5) Gyvuliai, beje, išvis negauna pensijų. Sako: žmonės – ne gyvuliai. Sakyti galima daug ką...

6) Jei žmona man neduoda pinigų, aš pagrasinu: „Paprašysiu Europos!” Nusigandusi moteriškė pameta keletą litų. Europa turi krūvas pinigų, bet erzina žmogų: „Pateikite projektą!” Lyg jai rūpėtų mūsų projektai... Tačiau kas daug turi, tas ištvirksta ir išsidirbinėja. Mano žmona man niekad nesako: „Pateikite butelio projektą!” Užtat aš ir neprasidedu su Europa.