Eilėraštukas - NAUJĖ META

Birutė Lengvinienė 

Vo! Naujėje! Kon Naujėje? Tuokėi patys, kap senėje! 
Vieje ūbau, sning, dreb, nu kavuos pakinkle dreb. 
Kap ė vėsumet pri žvakės vyrs viel prakalbą pasakė. 
Dar ėšgierė, kas galiejė, ė Naujėje prasėdiejė.

Puo pėrmuos vėsė nutėla,kor nulūža, tėn somėga... 
Vo ož naėlguos adynas kažkas kniuoštelie kaimynou, 
Ėr ėš vėsuos kakarėnės ka sokriuoks „Tad so Petrėniem! 
Linkem laimės! Nu vėsum! Ėlgiausių metų, ėlgiausium!" 

Vo ėšgėrdės žuodį „Petros", atsėboda mona latros. 
Ė tumet šonėis balso vėsė staugė „ėlgiausių!" 
Tikta cvinkt, kaimyns užklausė: „Kam ėlgiausių? Tau ėlgiausių?" 
Ėr iškart monajam - plykt! Tas anam ont kopras - strykt! 

Tas, ta aiško, atgaliuos, ė davai, kas kon valiuos! 
Vo, mata, kuokėi Naujėje...Tuokėi patys, kap senėje... 
Vyrą kumparo ėštryniau, ė nudruožiau pas kaimyną